Kava: Gerti Ar Negerti?

Kofeinas gali padidinti akispūdį glaukoma sergantiems žmonėms. Nesaikingas kavos vartojimas nėštumo metu gali sukelti naujagimių apsigimimus. Kava yra viena labiausiai pesticidais purškiamų kultūrų. Kofeinas apsunkina kasdien ją geriančių žmonių stresinę būklę. Egzistuoja moksliniai tyrimai, paneigiantys dižiąją dalį viršuje išvardintų kavos trūkumų. Dauguma kavos neigiamą poveikį įrodančių tyrimų neeliminavo fakto, kad tirti asmenys ne tik gėre kavą, bet ir rūkė. Kava didina intelektualinį aktyvumą esant nuovargiui ar nuoboduliui. Kava didina sportuojančių riebalų apykaitą išlaikant tą patį glikogeno ir gliukozės kiekį , išlaiko smegenų aktyvumą bei slopiną alkį. Kava slopina cholesterolio kristalizaciją ir mažina tulžies akmenų susiformavimo riziką. Kava pasižymi kepenų cirozės riziką mažinančiu poveikiu. Kavai būdingas gaubtinės žarnos riziką mažinančios savybės. Kavai būdinga antioksidacinis poveikis, o tai sumažina Parkinsono ligos pasireiškimo tikimybę. Kavoje esantis teofilinas gali apsaugoti nuo astmos. Kava turi keturis kartus daugiau antioksidantų nei žalioji arbata, pasižymi puikiomis antidepresinėmis savybėmis, skaitina protinę veiklą ir gerina atmintį. Kofeinas išplečia smegenų arterijas ir gali padėti kovojant su migreną (visgi nereikia pamiršti, kad tas pats kofeinas kai kuriais atvejais gali ir sukelti migreną).

Ankstų rytą dauguma žmonių pradeda nuo puodelio karštos kavos. Išgėrus šio gėrimo net ir pusryčių nebesinori. Kava yra sveikas gėrimas, bet gali slopinti apetitą, todėl kai kurie asmenys ją vartoja kaip maisto pakaitalą. Tačiau tai nėra labai gerai. Štai keletas patarimų, kaip padaryti kavos gėrimą dar sveikesniu ir neprarasti apetito jos išgėrus. Vengti dirbtinių saldiklių ir rafinuoto cukraus. Pati kava yra sveikas gėrimas. Tačiau ji tampa nebesveika ir net gali pakenkti žmogaus organizmui, į ją pridėjus daug cukraus. Daugelyje populiarių kavos gėrimų yra pilna dirbtinių saldiklių arba rafinuoto cukraus. Dėl didelio fruktozės cukruje kiekio, geriant tokią kavą, didėja nutukimo ir diabeto rizika. Jeigu natūrali kava atrodo per karti, ją pasaldinti rekomenduojama tokiu natūraliu saldikliu kaip stevija. Rinktis kokybę, o ne kiekybę. Kavos kokybė gali skirtis ir tai priklauso ne tik nuo kavos ruošimo, bet ir nuo to, kaip kavos pupelės buvo auginamos ir skrudinamos. Daugeliu atvejų dėl poreikio masiškai auginti kavą ir dėlto, kad, norint pagaminti 4,5 kg kavos, kavamedžius reikia auginti 5 metų, kai kurie ūkininkai kavamedžius purškia pesticidais ir kitais chemikalais, kurie niekada nebuvo skirti žmonių vartojimui.

Nepaisant to, mokslinių įrodymų, kad kofeinas sukeltų reikšmingą svorio mažėjimą, nėra, o papildomos kalorijos, gautos iš grietinėlės, pieno ar saldiklio, pridėtos prie kofeino turinčio gėrimo, lengvai panaikins bet kokį kofeino sukeltą kalorijų “taupymą”. 8. Ar kava be kofeino sveika? Kavą be kofeino galima rinktis dėl daugybės skirtingų priežasčių: kofeino netoleravimas, aukštas kraujospūdis, nėštumas ir t.t. Deja, dekafeinizuota kava vis dar apipinta begale mitų - pagarsėjusi kaip neskani ir ne pati sveikiausia alternatyva įprastai kavai. Taip yra dėl to, kad pirmieji būdai dekafeinizuoti kavos pupeles buvo pagrįsti chemikalų naudojimu, o kartu su kofeinu iš kavos pašalindavo ir nemenką dalį skonį kavai suteikiančių medžiagų. Laimei, šiais laikais yra tokių procesų kaip skysto CO2 kofeino ekstrakcija, užtikrinančių, kad net ir pašalinus kofeiną (sveikatai saugiu būdu), kava išlaiko savo originalų aromatą ir skonį. Jei nori sužinoti daugiau apie kavą be kofeino ir skirtingus kofeino pašalinimo procesus, nepraleisk mūsų straipsnio apie tai. 9. Ar kavos kofeinas kitoks nei kofeinas arbatoje? Jei geriate ir arbatą ir kavą, tikriausiai pastebėjote, kad šių dviejų gėrimų poveikis skiriasi.

Kavamedžiai geriausiai auga ekvatorinėse ir tropikų zonose nuo 700 iki 1800 m virš jūros lygio, kur iškrenta daug kritulių, o vidutinė oro temperatūra yra tarp 19 ir 26° C. Auginant dirvoje turi būti kalio karbonato, azoto, fosforo oksido. Kavamedžiai labai jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Kuomet temperatūra aukštesnė, vaisiai noksta greičiau, tačiau tokiu atveju pablogėja kavos kokybė. Kavamedis gali išaugti labai aukštas, todėl ir vadinamas kavos medžiu. Laukinio kavamedžio aukštis gali siekti net 10 metrų. Liberika yra kilusi iš Vakarų Afrikos. Liberika kavamedžių rūšis yra mažiausiai paplitusi (tik 1 % pasaulinės produkcijos). Šiuo metu ji yra auginami beveik visose Afrikos žemyno šalyse, o taip pat Šri Lankoje, Indonezijoje, Filipinuose ir kt. Kava Liberika yra gaunama iš 6-10 metrų aukščio kavos medžių su labai dideliais lapais. Jos skonis yra gana nepatrauklus, kavos pupelės pasižymi savo dydžiu. Šios kavos pupelės paprastai naudojamos kavos gėrimų ir tirpios kavos gaminimui. Ši rūšis neturi komercinės vertės. Niekas ir niekada dar negėrė kavos, pagamintos tik iš pupelių Liberika.

Kava be kofeino: kokia jos nauda? Pirmasis daugumos pasaulio gyventojų dienos ritualas, kurį atlieka vos prabudę ir atsikėlę iš lovos yra kavos puodelio išgėrimas, tokiu būdu pasiruošiant laukiantiems dienos darbams. Jeigu Jūs esate vienas iš tų žmonių, kurie neįsivaizduoja savo dienos be kofeino, o pamatę Decaf kavos pupeles tiesiog praeinate pro šalį, o galbūt niekada apie šį produktą net nesate girdėję - šis straipsnis yra skirtas kaip tik Jums. Tai kas gi yra ta Decaf (Be Kofeino) kava? Decaf kava (angl. decaffeinated coffee) - kava, iš kurios pupelių yra pašalinta 99,9% kofeino. Ar tai reiškia, kad tokia kava neturi jokio aromato ir yra neskani? Visiškai ne, netgi atvirkščiai! Ši kava yra labai švelni, jos riešutiniai poskoniai perpinti su lengva rūgštele pateikia labai malonaus aromato ir skonio kavos puodelį, kuriuo tikrai gera mėgautis. Tačiau priklauso, kokį produktą pasirinksite. Apie Decaf kavą sklando įvairiausi gandai, tad svarbu išsiaiškinti - kaip gi yra iš tikrųjų?